Tinklaraštis

Nuo lapkričio 6 d. Lenkijos vežėjai blokuoja tris svarbius pasienio su Ukraina punktus. Ukrainos infrastruktūros ministerijos duomenimis, dėl blokadų abiejose sienos pusėse įstrigo daugiau kaip 20 tūkst. transporto priemonių.

Lenkijos vežėjai reikalauja sugrąžinti Ukrainos vežėjams leidimus dirbti Europos Sąjungoje, kurių išdavimą ES panaikino vieneriems metams po Rusijos karo Ukrainoje pradžios, o vėliau pratęsė iki 2024 m. birželio. Protestuotojai reikalauja panaikinti šią privilegiją ir sugrąžinti senąją leidimų sistemą. Jie taip pat ragina sugriežtinti transporto taisykles pagal ECMT - Europos transporto ministrų konferencijos išduotą sertifikatą. Prie protesto prisijungė ir kelios Slovakijos vežėjų asociacijos.

Šiuo metu optimistiškai nuteikia tai, kad Lenkijos ir Ukrainos vyriausybių atstovai pradėjo derybas ir bando rasti bendrą sprendimą. Tikimasi, kad iki savaitės pabaigos ir protestuojantys vežėjai pateiks savo kompromisinį problemos sprendimo scenarijų.

Lenkijos ir Ukrainos pasienyje kylančios sunkvežimių eilės tampa rimtu iššūkiu ne tik transporto sektoriui, bet ir tarptautinei prekybai. Muitinės tarpininko „Bunasta“, dirbančio tiek Lenkijoje, tiek Ukrainoje jau daugiau nei septynerius metus, vadovas Jurgis Adomavičius teigia, kad sprendimų, galinčių išspręsti kylančius sunkumus yra: pagelbėti galėtų eilių rezervavimo taisyklių įvedimas, procedūrų supaprastinimas ir suvienodinimas.

Problemą buvo galima numatyti

J.Adomavičius sako, kad intensyvaus eismo sausumos kelyje problemą iš dalies buvo galima numatyti. Uždarius jūrų ir oro uostus ir iškilus bėdoms, susijusioms su geležinkelių logistika (skirtingas vėžės plotis), susidomėjimas sausumos transportu labai išaugo.

„Natūralu, kad lengviausias būdas pasiekti Europos Sąjungą yra per Lenkiją. Dar prieš karą sezono metu prie sienų buvo galima pamatyti gausias eiles. Šiandien, kai pagrindiniai pasienio punktai yra užblokuoti, transporto paskirstymo problema Lenkijos pasienyje yra labai didelė. Taip yra dėl to, kad po karo nebuvo padidintas sienos su Ukraina muitinės punktų, kuriuose būtų galima išmuitinti krovinius, skaičius. Patikrinimai buvo dar labiau sustiprinti, todėl šiuo metu pasienio punktų pralaidumas yra ribotas. Dėl to eilės Ukrainos pusėje dabar trunka nuo 7 iki 14 dienų. Tranzito laiko ilgėjimas yra vienas didžiausių transporto ir logistikos sektoriaus rūpesčių, todėl kartu didėja abiejų pusių vežėjų išlaidos“, - aiškina pašnekovas. Ukrainos atstovų duomenimis, pasienio pajėgumai sumažėjo net 10 kartų. Jei anksčiau per vieną pamainą viename pasienio poste buvo išmuitinama 300 sunkvežimių, tai dabar - 30.

Piktina skirtingos sąlygos

Vežėjų nepasitenkinimą sukėlė tai, kad Lenkijos – Ukrainos pasienyje vilkikai, prieš stodami į eilę, turėjo praeiti muitinės procedūras. Remiantis J.Adomavičiaus žiniomis, pavyzdžiui, Kazachstane už nepasinaudojimą „laiko langu“ mokamos baudos. Kita vertus, Lietuvoje, Latvijoje ar Estijoje mokamas eilės rezervavimo mokestis. Pasak pašnekovo, šį mechanizmą Ukrainos muitinė taikė tikriausiai dėl to, kad dokumentuose buvo daug klaidų, dėl kurių kilo rizika, kad vairuotojai bus grąžinti atgal nuo pačios sienos.

Augantis naujų transporto įmonių skaičius Ukrainoje taip pat yra nemenkas iššūkis pasienio pajėgumams. Praėjusiais metais Ukrainoje buvo įregistruotas rekordinis transporto įmonių skaičius - daugiau kaip 12 000 subjektų. Daugiausia tai nedideli, vieną automobilį turintys vežėjai, neturintys nei patirties, nei supratimo apie rinką. J.Adomavičiaus teigimu, muitinės tarpininkai Ukrainos pasienyje aptarnauja apie 25 proc. transporto srauto, todėl likusieji 75 proc. gali kirsti sieną be reikiamų dokumentų.

Dar vienas iššūkis - skirtingas rinkos praktikos supratimas Ukrainos pusėje. Pavyzdžiui, Ukrainos vežėjai nėra taip linkę patirti prastovos išlaidų dėl mažesnių sustojimo vietos ir tvarkos reikalavimų. Remiantis „Bunasta“ informacija, Ukrainos krovinių vežimo įmonės prastovos išlaidos sudaro 70 eurų per dieną, o ES ir kitų šalių vežėjams jos gali siekti nuo beveik 500 iki 1000 eurų.

„Ukrainos pareigūnai nusprendė, kad vežėjas gali stoti į eilę tik tada, kai patvirtinami muitinės išvykimo dokumentai. Tai reiškia, kad prekės jau pakrautos ir transporto priemonė negali būti naudojama kitiems tikslams. Toks eilės reguliavimo būdas sukėlė daugelio užsienio vežėjų nepasitenkinimą. Ukrainos įmonė pakrautą transporto priemonę gali pastatyti savo saugomoje aikštelėje ir suteikia vairuotojui laisvo laiko, o užsienio įmonė elgiasi priešingai. Ji turi rasti saugomą stovėjimo vietą ir apgyvendinti vairuotoją kitoms dviem savaitėms. Automobiliai pastatomi, vairuotojui sumokama, už saugyklą taip pat sumokama", - aiškina Jurgis Adomavičius.

Problema ir tai, kad vežėjams iš Ukrainos leidžiama važinėti ne pagal teisės aktų reikalavimus. Jiems netaikomi jokie apribojimai ir šalių susitarimai, pavyzdžiui, leidimai vežti krovinius tam tikra kryptimi. Be to, jų sunkvežimiai yra daug pigesni ir dažnai neatitinka Europos taisyklių, todėl gali kilti pavojus kelių eismo saugumui ir aplinkosaugai.

Sprendimų paieškos

„Atkreipiame dėmesį, kad dabartiniu protestu siekiama išlyginti konkurenciją, o ne dirbtinai sudaryti palankesnes sąlygas vienos šalies vežėjams. Tai galima padaryti keičiant eilių rezervacijos sistemą, didinant pasienio punktų skaičių ir pajėgumą bei supaprastinant arba pagreitinant sienos kirtimo procedūras. Ukrainos rinkoje dirbame nuo 2016 m., turime iki 50 mln. eurų tranzito garantiją, todėl žinome vietos sąlygas ir galime pateikti konkrečių pasiūlymų. Tarp jų - eksporto procedūros tiesiai iš sandėlių, veterinarinės kontrolės perkėlimas nuo muitinės sienų gavėjo muitinei arba garantijų išdavimo tvarkos pakeitimas“, -teigia J.Adomavičius.

Taip pat svarbu naudotis nuotolinėmis ir elektroninėmis paslaugomis. Lietuvoje iš pasienio teritorijos pašalintos muitinės tarpininkų tarnybos, tačiau įvestas privalomas išankstinis deklaravimas, kad transporto priemonės visus reikiamus dokumentus turėtų paruoštus likus valandai iki atvykimo į pasienį.

„Pasirūpinti šiais aspektais ypač svarbu, nes vis daugiau vežėjų kerta sieną net nežinodami, kokių dokumentų reikia. Dėl didžiulių transporto srautų įdarbinami žmonės, kurie dar tik mokosi procedūrų, dažnai nežinodami pagrindinių dokumentų. Siūlau pasinaudoti tarptautinių įmonių patirtimi, įvesti privalomą išankstinį deklaravimą ir skaitmeninimą bei suvienodinti vežėjų veiklos sąlygas, kad kuo daugiau ES ir ne ES vežėjų galėtų eksportuoti krovinius, taip prisidėdami prie Ukrainos ekonomikos plėtros", - apibendrina Jurgis Adomavičius.