Tinklaraštis

Besikeičianti pasaulinės prekybos dinamika, įskaitant ES prekybos politiką ir sankcijas, be abejo, paveikė ir Lietuvos logistikos bei transporto sektorių. Neseniai atliktos Transporto inovacijų asociacijos apklausos duomenimis, net 59 proc. Lietuvos transporto ir logistikos bendrovių pasisakė, kad besibaigiantys 2023 metai buvo nesėkmingi, 24 proc. bendrovių metai buvo stabilūs be augimo, o 18 proc. respondentų nurodė, kad metus užbaigia sėkmingai.

Kas lėmė skirtingus rezultatus

Rezultatai skiriasi, nes vežėjai dirba skirtingose rinkose ir yra pasirinkę skirtingus verslo modelius. Pirmiausia, lėtėjant ekonomikai, iš rinkos dingo vienkartiniai arba skubaus užsakymo kroviniai, kurių buvo gerokai padaugėję po pandemijos. Trumpuoju laikotarpiu tokie kroviniai labai apsimokėjo. Dalis vežėjų dėl jų atsisakė ilgalaikių kontraktų, kuriuos perėmė konservatyvesni vežėjai. Šie dirbdami su mažesne marža turi krovinių net ekonomikai lėtėjant.

2022 m. antroji pusė ir 2023 m. pirmieji du ketvirčiai buvo ES sankcijų įgyvendinimo metas, kai su kiekvienu paketu mažėjo prekių, kurias galima eksportuoti į Rusiją ir Baltarusiją arba iš jų importuoti. Svarbu pažymėti, kad Europa pradėjo neįsileisti Rusijos ir Baltarusijos registracijos automobilių, o Rusija ir Baltarusija - Europos. Nors visiškai uždraustos prekės sudaro tik 27 proc. bendro krovinių kiekio, tačiau dėl sudėtingo logistikos proceso, papildomų patikrų pats sienos kirtimas labai pailgėjo, todėl automobilių reisų skaičius sumažėjo kartais. 

Baltijos šalių muitinės politika imtis iniciatyvos ir įgyvendinti kovą su Rusijos ir Baltarusijos ar net Centrinės Azijos šalių krovinių srautu be galo sulėtino prekių judėjimą, krovinių tiekimo grandinė tapo neužtikrinta, todėl didelės gamyklos ar prekybos centrai valdydami rizikas atsisakė šito logistikos kelio. O į infrastruktūrą ir pralaidumą, užtikrinančius greitesnį prekių judėjimą Centrinės Azijos šalyse, nėra investuojama. 

Dideli nuostoliai patiriami ir dėl Ukrainos sienos blokados iš Lenkijos pusės, nes gamyklos negauna žaliavų, nepagamina produkcijos, vežėjams nėra ką vežti. 

Mažėjant užsakymų vežėjai nori atsikratyti nereikalingo transporto parko arba tiesiog jį atnaujinti, bet susiduria su naudotų vilkikų realizacijos problema. Anksčiau tie vilkikai iškeliaudavo į Rytus ar Centrinę Aziją, dabar, ES muitinei uždraudus eksporto tranzitą per Rusiją ir Baltarusiją, liko tik kelias per Turkiją, kuris nėra toks patrauklus.

Ko galima tikėtis

Taigi visos šios priežastys lėmė, kad net  apie 60 proc. respondentų Transporto inovacijų asociacijos atliktame tyrime nurodė, kad 2023 metais turės iki 30 proc. pajamų kritimą. Manau, kad šiuo metu pelningumą galima pasiekti turint nuolatinių kontraktų ir naudojant tik trečdalį turimo autoparko rinkoje pasirodantiems pavieniams užsakymams vežti.

Šiuo metu ieškome naujų kelių, kad atitiktume klientų poreikius, tai dažniausiai kainuoja brangiau ir nėra dar efektyvu, bet tikrai yra didelė tikimybė, kad tokios paieškos atneš naujų užsakymų, kurie ateityje dėl išmoktų pamokų taps pelningi ir užtikrins veiklos stabilumą.

Be to, ateityje Lietuvos transportas gali išnaudoti krovinių vežimo į Centrinę Aziją galimybes. Be abejo, šiuo metu dar labai trūksta infrastruktūros, nėra aiškūs reikalavimai ir taisyklės. Tačiau, kai visa tai ištobulės, Rytų išmanymas gali būti didelis Lietuvos vežėjų pranašumas. 

Šiuo metu yra svarstomi Mobilumo paketo įgyvendinimo pakeitimai, kurie tikrai smarkiai veikia Lietuvos verslą. Daug Lietuvos transporto dėl Mobilumo paketo reikalavimų ir geresnių darbo užmokesčio sąlygų savo transporto padalinius perkėlė į Lenkiją, tačiau dabar Lenkijoje su darbo užmokesčiu susiję mokesčiai pasidarė ypač nepalankūs vežėjams, todėl jie toliau stengiasi ieškoti šalių su geresnėmis mokestinėmis sąlygomis. 

Jei bus pakeisti reikalavimai grąžinti transporto priemones į registracijos šalį arba bent dažnumas, tai gali lemti, kad Lietuva vėl bus patraukli šalis registruoti ir steigti transporto bendroves, nes čia galiojanti darbo užmokesčio sistema nėra tokia nedraugiška kaip senosios Europos šalyse. Bankinė ir biurokratinės sistemos irgi yra vertinamos teigiamai. 

Technologijų atsiperkamumo galimybės 

Lietuvos logistikos įmonės įžvelgia ir technologinių investicijų atsiperkamumo galimybių Transporto įmonės turi dviejų tipų kaštus. Pirmiausia – transportas, kuras, vairuotojo darbo užmokestis.

Kitą kaštų dalį sudaro vadyba su krūva asistentų ir žinučių vairuotojams siuntėjų. Šitos grandies darbas yra labai brangus ir dar pavojingas įmonei, nes dažnai vadybininkas palikdamas kompaniją išsiveda didelę dalį jam asmeniškai lojalių klientų. Todėl didžiausias atsiperkamumas transporte yra automatizuoti užsakymų valdymą. Šitos technologijos jau egzistuoja ir jas panaudoti privers sumažėjusios pajamos ir darbuotojų kaina.

Be to, kartu su Susisiekimo ministerija esame apskaičiavę, kad skaitmenizuojant logistikos procesus ir jų metu rengiamus dokumentus C02 emisiją galima sumažinti iki 30 proc.

Iššūkiai muitinės tarpininkui

Muitinės tarpininkai siekia užtikrinti, kad būtų laikomasi įvairių tarptautinių sankcijų ir kartu sumažinti klientų patiriamus trikdžius. Šiuo metu turime dvi pagrindines institucijas, su kuriomis bendradarbiauti tenka daugiausia, tai Muitinės departamentas ir Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Labai blogai, kad trūksta aiškių tvarkų ir taisyklių, ir, gavus atsakymą iš Muitinės departamento, dar nereiškia, kad jis nebus kitaip traktuojamas pasienio poste. Ekonomikos ir inovacijų ministerijai apskritai trūksta resursų laiku ir tinkamai atsakyti, o tai reiškia prastovas, vėlavimus. Daug dalykų bandome spręsti su šiuolaikinėmis technologijomis, pavyzdžiui, su dirbtinio intelekto pagalba bandom aiškintis, ar prekės nėra dvigubos paskirties, ar yra kokių nors apribojimų.

Didelis iššūkis šiuo metu yra pardavimai. Mūsų klientai buvo Lietuvos bendrovės, kurios važiavo tikrai plačiai, o dabar norint teikti Jungtinės Karalystės, Šveicarijos tranzito paslaugas klientų tenka ieškoti kitose šalyse. Daugeliu atveju tai yra ekspedicinės kompanijos, kurių visai nepažįstame.

Žvilgsnis į ateinančius metus

Žvelgdamas į ateinančius metus manau, kad jie transporto sektoriui bus lėti, kontraktiniai ir su maža dinamika, tačiau tai puikūs metai ieškoti stambių, nuolatinių klientų, kurie turi pervežimų srautus. Vis dėlto ateinančiais metais matau tik esamų resursų išnaudojimą ir santykių su esamais klientais stiprinimą. Didelių pokyčių ar naujų rinkų atidarymo nematau. Mes, logistai, kaip ir didžioji dalis pasaulio, laukiame karo Ukrainoje pabaigos, vartojimo augimo ir mažesnių palūkanų.