Tinklaraštis

Pagal Lietuvos Respublikos muitinės viešai paskelbtą informaciją nuo 2023 m. rugsėjo 11 dienos nustatyti papildomi reikalavimai eksporto procedūros įforminimui tais atvejais, kai prekes šiai procedūrai deklaruoja kitos valstybės narės asmuo (pats ar naudodamasis atstovo muitinėje paslaugomis) ir prekės eksportuojamoms į Vidurinės Azijos, Pietų Kaukazo šalis, Moldovą, Baltarusiją, Turkiją, Serbiją. Muitinė nurodo, kad tikrindama eksporto deklaracijos priėmimo sąlygas ir vertindama, ar Reglamento (ES) 2015/2447 221 straipsnio 2 dalies b) punkte nurodyti veiksmai buvo atlikti Lietuvoje, prekėms, nurodytoms Reglamento (ES) Nr. 833/2014 3k straipsnyje (XXIII priedas), prašys pateikti deklaraciją papildančius dokumentus.

Didžiausios problemos kyla dalinių krovinių surinkimo verslui

Muitinės tarpininko „Bunasta“ ekspertų nuomone, Kodekso 221 str. 2 d. b) punkto Lietuvos muitinės išaiškinimas, kuris paveiks dalinių krovinių surinkimo verslą, neatitinka logistikos sektoriaus veikimo principų ir yra nesuderinamas su tarptautinės prekybos procesais.

Europos Komisijos gairėse pateikiamas išaiškinimas dėl dalinių krovinių konsolidavimo eksporto valstybėje, kuris patvirtina Lietuvos Respublikoje taikytą praktiką dėl dalinių krovinių konsolidavimo ir eksporto procedūros įforminimo. Kroviniai surenkami iš skirtingų taškų ir sugrupuojami pagal kelionės maršrutą. Dalinių krovinių surinkimas (sukomplektavimas) ir pakrovimas, vadovaujantis gairėmis, yra suprantamas kaip realus pagrindas eksportui iš tos šalies, kurioje šie darbai atliekami.

Trikdomas logistikos procesas

Taigi, pagal ES reglamentą, eksporto procedūra galima, jei prekės supakuojamos bei pakraunamos Lietuvoje. Iki šiol eksporto muitinės formalumai daliniams kroviniams dažnai buvo atliekami paskutinėje išvykimo iš ES šalies muitinėje, t. y Lietuvoje. Pagal naujus Lietuvos muitinės reikalavimus, toks dalinių krovinių supakavimas ir jau sukomplektuotų krovinių pakrovimas į transporto priemones nebus laikomas pagrindu eksportuoti Lietuvoje.

Eksporto deklaracijos atlikimas šalyse, kur prekės pagamintos, stabdo transportą. Daugumoje Vakarų šalių muitinės ir muitinės tarpininkai darbą pradeda 9 val., o baigia 16 val., savaitgaliais visai nedirba. Taigi vairuotojui, pasikrovus krovinį, teks suspėti nuvykti į muitinę jos darbo laiku. O tai toli gražu ne visada įmanoma. Įsivaizduokite, kas vyks, jei kroviniai į vieną vilkiką bus paimami iš dešimties siuntėjų, kurie norės savo muitinėse įforminti eksportą

Kita problema, pasak „Bunastos“ ekspertų, kad Vakarų šalys turi mažiau patirties darbe su Centrine Azija, todėl jų pateikti dokumentai dažnai būna nekorektiški, netinkami išmuitinti gavėjo šalyje. Dėl kalbos barjero pridaroma daugybė klaidų, kurios brangiai kainuoja. Vyksta mašinų prastovos, grąžinami kroviniai, areštuojami ir muitinėse sulaikomi vilkikai su vairuotojais.

Neigiamas poveikis vežimo efektyvumui ir kaštams

Ekspertai neabejoja, kad papildomi reikalavimai neigiamai paveiks Lietuvos logistikos verslą, kuris buvo paremtas dalinių krovinių surinkimu. Lietuvos sandėliai, krovimo įranga – viskas pritaikyta komplektuoti krovinius, sukrauti į mašinas, kad tilptų kuo daugiau. Muitinės tarpininkai dirba taip, kad klientas krovinį gautų kuo greičiau, be trikdžių ir  galėtų išmuitinti už kuo mažesnę kainą. Daugelio transporto įmonių verslas buvo paremtas krovinių suvežimu į Lietuvą ir jų transportas važiavo atitinkamais maršrutais.

Paprastai valstybės tariasi dėl tarptautinių leidimų vežti. Lietuva paprastai tardavosi su Centrinės Azijos šalimis, kad vieni kitiems galėtų pristatyti krovinius. Pavyzdžiui, jų rinkose paklausą turi italų baldai, šviestuvai, plytelės. Dabar italai negalės krovinių pristatyti arba turės mokėti už pilno automobilio kainą, nors gabens tik pusę.

„Bunastos“ ekspertų nuomone, dėl šių papildomų administracinių priemonių logistikos kaštai augs mažiausiai 30 procentų, o pristatymo terminas ilgės iki savaitės. Tikėtina, kad  dėl viso to Lietuvos verslas neteks klientų. Reikės keisti ir turimą įrangą. Sandėlius, kurie pritaikyti ne sandėliavimui, o komplektavimui, teks griauti arba perstatyti į didesnius, kuriems vargu ar pavyks rasti klientų.

Stabdomas krovinių judėjimas

Lietuvos muitinė naujų reikalavimų įgyvendinimą pradėjo iš karto. Nors tikroji data buvo nukėlinėjama, nesklandumai prasidėjo anksčiau. Ekspertai teigia, kad verslo neužtikrintumas, tikslių reikalavimų nežinojimas jau sustabdė didelę dalį krovinių judėjimo.

Muitinės procedūroms atlikti krovinys vežamas į muitinės sandėlį arba kitą muitinei priimtiną vietą. Vadinasi, jis būna pakrautas į vilkiko puspriekabę ir už jo vežimą savininkas moka vežėjui. Muitinės procedūroms sklandžiai nevykstant, atsiranda prastovų, o už jas savininkas turi mokėti vežėjui nuo 250 eurų už dieną.

Vežėjai planuoja vilkiko darbą taip, kad jis atliktų pakankamą kiekį reisų ir uždirbtų pelną. Dabartiniu metu šio verslo vidutinis pelningumas yra 5-6 procentai, deja, įvykus prastovoms, vietoj numatyto pelno galima patirti 20 procentų nuostolį.

Be to, ir pirkėjai vengia užsakinėti prekes per nepatikimas grandines, nes jie turi užpildyti lentynas, planuoti akcijas. Įsivaizduokit, kad jūs vežate eglutes ir atvežate jas sausio 5 dieną. Labai panašiai veiksmas vyksta vežant prekes per Lietuvą.

Mažėja Lietuvos transporto verslo konkurencingumas

Labai tikėtina, kad nauji reikalavimai paveiks ir Lietuvos transporto sekcijos konkurencingumą. Transporto verslas susideda iš vežėjų, logistikos sandėlių ir muitinės tarpininkų. Šiuo metu nauji reikalavimai labiausiai kenkia muitinės tarpininkams ir sandėliams, kurie atliko konsolidavimą.

Konsolidavimas persikels į šalių siuntėjų sandėlius, o klientai pasirinks kitų šalių muitinės tarpininkus. Todėl šiuo metu būtina aktyviai ieškoti naujų rinkų ir verslo santykių, pavyzdžiui, JAV, Taivano ar kitų šalių rinkų. Šiame procese muitinės tarpininkų ir sandėlių verslas tikisi ir valstybės pagalbos.

Pokyčiai nederinti su verslo bendruomene

Šiuo metu dar nėra įtrvirtintas baigtinis sąrašas dokumentų, kuriais subjektai gali įrodyti eksporto deklaracijos pateikimo pagrindą Lietuvos Respublikoje, kai eksportas yra forminamas 2015 m. lapkričio 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447 221 straipsnio 2 dalies b) punkto pagrindu, todėl, anot ekspertų, vietos pareigūnų interpretacijai ir sprendimams yra nemažai.

Kai kurių dokumentų pateikti muitinei eksporto metu objektyviai neįmanoma. Pavyzdžiui, atsiskaitymo už prekių pakavimą bei krovimą. Juk sąskaitos už Lietuvos Respublikoje suteiktas paslaugas išrašomos tik po paslaugos suteikimo. Jų apmokėjimui taikomas atidėjimo terminas.

„Bunastos“ ekspertų nuomone, tokią padėtį būtina taisyti. Juk sprendimai priimami ne sąmoningai norint pakenkti, labai dažnai taip įvyksta dėl nežinojimo, patirties stokos. Įmonės galėtų jungtis į asociacijas ir kviesti į atvirą pokalbį Lietuvos muitinę, Užsienio reikalų ministeriją ir derėtis dėl sąlygų. Tuo labiau, kad apie pokyčius verslo bendruomenė nebuvo iš anksto informuota, pokyčiai su ja nebuvo derinti.

Ekspertai siūlo sukurti specializuotą agentūrą, kuri peržiūrėtų ir patvirtintų sudarytas sutartis dėl jų teisėtumo. Pradiniame etape galėtų būti suformuota muitinės ir verslo konsultacinė taryba, kuri reguliariai – kiekvieną mėnesį – rengtų diskusijas. Šių susitikimų metu būtų skatinama muitinės ir verslo bendradarbiavimo sinergija, leidžianti abiem šalims giliau įsiverti esančią padėtį.

Muitinės procedūrų optimizacija yra būtina siekiant sklandaus krovinių pervežimo. Visapusiškai išnagrinėjus ir suderinus reikalavimų bei dokumentų sąrašą, galima sumažinti riziką dėl neapibrėžtumų, kurie gali sukelti situacijas, kai transporto priemonės, nepaisant atliktos patikros, pasiekia pasienį su kroviniais, kurių dėl tam tikrų priežasčių negalima pervežti.

Pravartu dažniau organizuoti susitikimus tarp muitinės atstovų ir verslo sektoriaus. Tokios konsultacijos skatintų geresnį abiejų šalių tarpusavio supratimą ir aiškumą, kas naudingiau efektyviai veiklai.