Tinklaraštis

Europos Komisijos (EK) Baltijos šalių solidarumo koridoriaus darbo grupėje svarstant ukrainietiškų grūdų vežimą vilkikų konvojais, muitinės tarpininko „Bunasta“ įkūrėjas ir generalinis direktorius Jurgis Adomavičius sako, kad kaimyninių Ukrainos šalių muitinės vis dar nėra pasiruošusios efektyviai suvaldyti didelių krovininių automobilių srautų.

Verslininko teigimu, didelės vilkikų eilės pasienio postuose formuojasi ne tik dėl išaugusių vilkikų kiekio ir infrastruktūros trūkumo, bet ir dėl prastai valdomų muitinės procedūrų, ilgai trunkančių maisto ir veterinarinės kontrolės patikrinimų.

 „Pagrindinė procedūra, kurią privalu atlikti pasienyje, siekiant užtikrinti muitų mokėjimą - tranzitinės deklaracijos įforminimas ir muitinės mokesčių garantijos suteikimas. Tarkim, Lenkijoje muitinės tarpininko paslaugas teikiančios įmonės dažniausiai yra nedideli šeimos verslai, tad jų suteikiamos garantijos yra sąlyginai mažos vertės – iki keliasdešimt tūkstančių eurų. Taigi, atvykus didesnės vertės kroviniui, jam tenka laukti kol atsilaisvins pinigai ar atsiras kitas tarpininkas, galintis suteiki garantiją reikalingai sumai. Kartais toks laukimas užtrunka ir keliolika dienų, todėl atsiradus didesniam kiekiui vilkikų, laukiančių muitinės garantijos suteikimo, terminaluose formuojasi eilės“, - pastebi J.Adomavičius.

Lenkijos bandymai spręsti šią problemą leidžiant pasienyje dirbti didesniam kiekiui muitinės tarpininkų, situacijos iš esmės nepakeitė – nors dabar galima aptarnauti daugiau automobilių, didesnės vertės krovinius vežantys vilkikai vis tiek priversti laukti dėl ribotos garantijos vertės.

Pasak J.Adomavičiaus, geriausia išeitis – muitų ir mokesčių garantijos suteikimo procedūrą perkelti į Ukrainos vidų, pasikrovimo vietą arba į vidinį muitinės postą. Tokiu atveju, krovinio deklaracija bei garantija būtų paruošiama dar prieš kelionę ir vilkikui netektų gaišti laiko pasienyje tvarkant dokumentus, o tai padėtų išvengti eilių pasienyje susidarymo.

„Ukraina prisijungė prie Europos tranzito ir labai sėkmingai įdiegė didelių garantijų politiką. Globalūs ir dideli muitinės tarpininkai jau gali suteikti muitinės mokesčių garantijas Ukrainos viduje, tačiau vis dar trūksta strateginio logistikos ir transporto verslų sutarimo, kad vežėjai užuot senu įpročiu pildę tranzito dokumentus pasienyje, tą padarytų nuotoliniu būdu. Jei vis daugiau krovinių vyktų su jau sutvarkytais dokumentais, vienareikšmiškai eilės pasienyje trumpėtų“, - sako J.Adomavičius.

Be muitinės mokesčių garantijos suteikimo, kita, daug laiko pasienyje sugaišti verčianti procedūra – maisto veterinarijos kontrolės patikrinimas, kuris privalomas visiems ne iš ES šalių įvežamiems gyvulinės ir augalinės kilmės produktams. Pagrindinis šios patikrinimo tikslas -  neįleisti į ES teritoriją nekokybiškų ar standartų neatitinkančių produktų, tarkim genetiškai modifikuotų grūdų.

„Čia vėlgi reiktų bendro politinio sutarimo. Jau kurį laiką siūlome šią patikrą perkelti į gavėjo teritoriją užtikrinant laidavimais, kad produktai bus patikrinti, o neatitinkantys standartų - grąžinti arba utilizuoti garantijos ar draudimo kaštais. Tokiu atveju, vilkikai su grūdais beveik nesustodami pasienyje galėtų keliauti į Klaipėdos uostą, kur jie būtų patikrinti maisto ir veterinarijos kontrolės ir netrukdomi išplaukti“, - teigia J.Adomavičius.

Kita alternatyva, siekiant sumažinti laiką, praleidžiamą muitinėje, pasak verslininko, galėtų būti Lietuvoje jau įprastas nuotolinis dokumentų pildymas, krovinio duomenis susiejant su vilkiko valstybiniais numeriais. Tokiam automobiliui atvykus prie sienos, būtų nuskaitomi jo numeriai, ir jei matoma, jog dokumentai yra tvarkingi, jis galėtų kirsti sieną automatizuotai, nes krovinio kontrolė būtų atliekama gavėjo teritorijoje. Tai užtikrintų sklandų ir greitą muitinės procedūrų vykdymą, nes visi reikalingi dokumentai būtų pateikiami ir patvirtinami elektroniniu būdu.

„Muitinės procedūrų problemų sprendimas reikalauja integralios strategijos, kurioje būtų derinama technologijų taikymas, geriausios praktikos dalinimasis, politinė valia ir investicijos. Tik taip bus galima užtikrinti, kad Baltijos šalių ir Ukrainos prekybos koridorius būtų efektyvus ir naudingas visoms suinteresuotoms šalims“, - pažymi J.Adomavičius.