Naujienos

COVID – 19 įtaka vežėjų sektoriui

Rinkos apžvalga, 2020 kovas - balandis

*Ši rinkos apžvalga parengta remiantis Valstybės sienos apsaugos tarnybos pateikiama pasienių statistikos informacija, „Bunasta“ įmonės vidiniais duomenimis, klientų apklausomis ir ekspertine nuomone.

UAB „Bunasta“ verslas tiesiogiai susijęs su vežėjų sektoriumi. Esame įmonė, veikianti šešiose šalyse (Lietuva, Latvija, Lenkija, Rusija, Baltarusija ir Ukraina) ir teikiame muitinės tarpininkų paslaugas apimdami didžiąją sienos tarp Europos Sąjungos ir Muitų Sąjungos dalį, turėdami daugiau nei 4000 klientų regione ir apiformindami daugiau nei 40 000 krovininių automobilių kas mėnesį. Rūpinamės, kad mūsų klientų kroviniai sienas kirstų greitai ir sklandžiai. Todėl nuolatos stebime situaciją Lietuvos ir kaimyninių šalių pasieniuose su Rusija ir Baltarusija, domimės, kaip sekasi mūsų klientams, stebime jų krovinių apimčių ir vežamų prekių pokyčius. Matydami daug nerimo ir netikrumo dėl situacijos, kurią sukėlė COVID – 19, dalinamės savo įžvalgomis apie rinkos situaciją kovo ir balandžio mėnesiais.

Krovininių automobilių judėjimas pasieniuose su Baltarusija ir Rusija

Vienas iš indikatorių, parodančių, kaip sekasi logistikos ir transporto verslo dalyviams, yra sienas kertančių krovininių automobilių skaičius. „Bunasta“ verslas yra susijęs su muitinės darbu, todėl nuolatos domimės, kaip vyksta krovininių automobilių judėjimas su Rytuose esančiais prekybos partneriais – Rusija, Baltarusija ir kitomis Muitų Sąjungos šalimis.
Pagal Pasienio kontrolės tarnybos pateiktą informaciją matome, kad 2019 m. sausį - balandį per Lietuvą į Europą įvažiavo 151 000 krovininio transporto priemonių, o išvažiavo 111 000. Tuo pačiu laikotarpiu 2020 metais – 161 000 ir 117 000. Krovininių automobilių, kirtusių sieną tiek iš Lietuvos pusės, tiek iš Rusijos ir Baltarusijos pusės, skaičius sausio ir vasario mėnesiais gana ženkliai augo, kovo mėnesį, paskelbus karantiną, augo mažiau, o balandžio mėnesį jau stebimas kritimas lyginant su praeitų metų tuo pačiu laikotarpiu.

Sienos su Baltarusija atveju balandžio mėnesį didesnis kritimas pastebimas tarp išvykstančiųjų krovininių automobilių, t.y. -10% palyginus su 2019 metais ir net -22% palyginus su 2020 metų kovo mėnesiu. Tuo tarpu įvažiavusių per Baltarusijos - Lietuvos sieną į Europos Sąjungą krovininių automobilių skaičius balandžio mėnesį mažėjo 4% lyginant su 2019 metais ir 15% lyginant su 2020 kovo mėnesiu.
Dar kovo mėnesį uždarius Lavoriškių pasienio punktą, Medininkų pasienio punktas perėmė dalį uždaryto pasienio punkto automobilių strauto, todėl balandį šiame, daugiausiai automobilių praleidžiančiame pasienio punkte, pastebimas mažiausias automobilių srauto kritimas. Tuo tarpu Raigardo ir Šalčininkų pasienio punktuose kritimas ženklesnis, ypač stebint į Rytus išvykstančių krovininių automobilių skaičius (-25% ir -23%).

Sienos su Rusija atveju išvykstančių ir atvykstančių į ES automobilių srautai yra kelis kartus mažesni palyginus su Baltarusijos siena. Bendras balandžio mėnesio kritimas čia taip pat mažesnis lyginant su Baltarusijos pasieniu.

Vežamų krovinių struktūra

Analizuodami vidinius „Bunasta“ įmonių duomenis matome, kad karantino metu atsirado pokyčių vežamų populiariausių krovinių struktūroje. Karantino metu ženkliai išaugo per Lietuvą į Europos Sąjungą įvežamo spirito krovinių kiekis – šis pokytis susijęs su išaugusiu dezinfekcinių medžiagų poreikiu. Kaip ir anksčiau, daugiausia buvo įvežama medienos ir jos gaminių, tačiau šiek tiek mažėjo baldų ir jų dalių įvežimas į Europos Sąjungą. Taip pat mažėjo įvežamų pieno miltelių, tačiau daugėjo lėktuvų dalių ir baltarusiško alaus.
Per Lietuvą į Muitų Sąjungos šalis, kaip ir anksčiau, buvo vežama daug plastiko gaminių, laboratorijoms skirtų prekių ir cheminių reagentų, tačiau mažėjo medicininių laboratorinių indų, šviežių obuolių išvežimas, tuo tarpu augo kosmetikos prekių, tokių, kaip kremai, lūpų balzamai išvežimas į Muitų Sąjungos šalis.

Kas toliau – žvilgsnis į ateitį?

Pasidalinti savo įžvalgomis apie tai, ko galima toliau tikėtis transporto ir logistikos sektoriuje bei kokias vežėjams aktualias tendencijas galima įžvelgti prekybos su Rytais kontekste, paprašėme „Bunasta“ įmonių grupės vadovo Jurgio Adomavičiaus.

- Kaip vertinate dabartinę situaciją rinkoje ir kaip ji veikia „Bunastos“ įmones?

- Natūralu, kad situacija, kurioje šiuo metu yra visas pasaulis, tuo tarpu ir mes, tikrai neeilinė. Viruso plitimas ir karantino įvedimas įnešė daug sumaišties kovo - balandžio mėnesiais visiems verslams, žinoma ir mūsų verslui – turėjome skubiai rasti sprendimus ir prisitaikyti kaip dirbti, kad galėtume užtikrinti savo darbuotojų ir vairuotojų saugumą. Juk mūsų  erslas, kaip ir krovinių gabenimas, negali sustoti. Džiaugiuosi, kad mums greitai pavyko pasirūpinti bekontakčiu  ptarnavimu ir apsaugos priemonėmis mūsų darbuotojams. Taip pat džiugino ir tai, kad klientai reagavo supratingai didindami užsakymų kiekį elektroniniais kanalais. Žvelgiant į situaciją rinkoje – kovo paskutinėmis savaitėmis užsakymų skaičius buvo net šoktelėjęs, tuo tarpu tikrąjį karantino poveikį mes pajutome balandį, kurį baigėme su EPI ir garantijų užsakymų sumažėjimu 29%, o tranzitinių deklaracijų į Europą T1 - apie 15%. Šie skaičiai dera su rinkos tendencijomis ir rodo, kad importas į Europą ne taip staigiai sumažėjo kaip eksportas. Stebėdami pirmas gegužės savaites matome, kad užsakymai stabilizuojasi, atsiranda pastovumas ir jaučiamos net šiokios tokios augimo tendencijos.

- Kaip manote, kokių tendencijų galima tikėtis artimiausiais mėnesiais?

Situaciją su viruso suvaldymu Lietuvoje jau galima vadinti stabilia ir panašu, kad verslai po truputį pradės atsigauti. Tuo tarpu situacija Rusijoje ir Baltarusijoje dar sudėtinga, pas juos vis dar ženkliai didėja užsikrėtusiųjų skaičiai, daugelis gamyklų nedirba, o ir pradėjusios dirbti neaišku, kiek jos turės naujų užsakymų. Panašu, kad tiek Rytuose, tiek Europoje, bent jau kuriam laikui, bus stabdomi nauji dideli investiciniai projektai, kurie ilgus metus maitino mūsų vežėjus, kai buvo gabenamos statybinės medžiagos stambių projektų vystymui. Taip pat matome smarkų Rusijos rublio kurso kritimą, tai irgi gali atsiliepti importui iš ES šalių. Dėl pandemijos vežėjams darosi vis sunkiau užpildyti vilkikus. Vis daugiau užsakymų ateina iš ekspedicinių bendrovių, o tai reiškia, kad kroviniai mažėja. Matome, kad labai išaugo vidutinis važtaraščių kiekis prie vieno vilkiko – pernai balandį vienoje mašinoje vidutiniškai buvo 1,2 CMR, o šįmet – net 3,1. Tikėtina, kad ši mažėjančių krovinių tendencija išsilaikys ir artimiausiu metu.

- Ko palinkėtumėte vežėjams?

- Aš palinkėčiau lankstumo – reaguokite į pokyčius rinkoje ir nebijokite keistis. Pavyzdžiui, jei matote, kad kai kurie klientai pradėjo naudotis ekspedicinių bendrovių paslaugomis dėl mažėjančių krovinių, gal verta ir Jums pasvarstyti ar Jūsų bendrovėje nereikia ekspedicijos skyriaus. Informuotumėte savo patikimus klientus, kad Jūs galite išvežti ir nepilnai pakrautus automobilius, kad galite komplektuoti dalinius krovinius. Būdami lankstesni būsite patrauklesni klientams. Mes savo įmonėse šiuo metu taip pat daug dirbame, kad galėtume klientams pasiūlyti lankstesnius sprendimus, atsižvelgti į jų besikeičiančius poreikius – keičiame pardavimo skyriaus darbo principus, peržiūrime kai kurių paslaugų kainodarą, teikiame daug ekspertinių konsultacijų klientams, kurie šiuo laikotarpiu susiduria su naujais, netradiciniais kroviniais.